BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Anei sapnas anei gyvenimas

Įsistebėjau į tolį. Bandžiau pamatyti tai, ko dar gyvenime nebuvau matęs, bet toliai buvo tokie tolūs, kad nelabai aiškiai galėjau juos matyti. Tiesą pasakius - jų išvis nemačiau, bet vis tiek nesustojau į juos veizėti.


- Dėdę, dėdę, nupiešk man avį - Vaikiško balso tembras sugriebė mane skrendantį tolių link ir akimirksniu partrenkė atgalios, į realųjį pasaulį.


- Ką? Kokią avį? - Ir tikrai, piešti ne labai ir mokėjau. Ypač blogai piešiau Orvelo “Gyvulių ūkį”. Apie lipdimą plastelinu jau net neužsimenu.


- Dėdę, dėdę, - Tampydamas mano švarko skverną cypavo mažius - Avį, nupiešk man avį.


- Eik, geriau kieno nors kito paprašyk, šiandien per daug užsiėmęs esu. Girdėjau Klemensas Zabiela gerai piešia.


- Zabiela?


- Na aišku, kad Zabiela, o kas gi daugiau. Pas mus tik jis avis ir piešia. Jei kas papaišytų neatsiklausęs Klemenso, tai iškart kaleiman sėstų. O aš to nenoriu.


- Klemensas?


- Taip, taip, Klemensas.


- O kur man jį rasti?


Ir tikrai, kur vaikui rasti mano išgalvotą asmenį? Mano smegenys įsitempė vėl ieškodamos originalaus, neiprasto, gurmanai pasakytų “su prieskoniu” išmąstymo:


- O tu jį pašauk. Nueik nuo manęs lygiai penkis su puse žingsnius ir pašauk jį tris kartus: Klemensai Zabiela, Klemensai Zabiela, Klemensai Zabiela. Ir jis turėtų atsiliepti.


Vaikis paleido mano švarką, atskaičiavęs penkis su puse žingsnius pradėjo šūkalioti. Kai jis jau iššaukė Klemensai, aš jau buvau už namo kampo. Nežinau kas ten kaip, bet į trečią mano šūksnį atsišaukė minėtasis. Nueinantis už kampo ir jau dingęs žmogus buvo teisus, man tereikėjo sušaukti tik tris kartus.


- Klemensai, - Maloniai kreipiausi į jį - Nupiešk man avį.


Ir jis pradėjo piešti. Ir tokių avių pripiešė, kad niekas dar tokių nebuvo matęs. Imkit dabar ir pavydėkit man.




Skiriama šiandienos svečiui, kurio paliktas vynas pažadino mūzą.

Rodyk draugams

Rašyti komentarą