BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Grįžau

Nu va. GRĮŽAU.

Kaip sakoma: Nauja - tai seniai primiršta sena.

Jep.

Jep, jep!

Rodyk draugams

Išeinu

Lagaminai ir dėžės, pilnos įvairiausių reikalingai nereikalingų daiktų, jau laukia prie durų. Jau N-tąjį kartą apeinu visus kambarius, apžvelgiu tolimiausius kampus ir užkampius. Lyg ir nieko nepalikau. “Katiliukas!” galvoje sukirbėjo mintis “Taaaip, katiliukas, be jo anei žingsnio iš namų!”. Ir vėl 99 kartus lakstau ratais po visus kambarius ieškodamas katiliuko. Lėkdamas 35, 42, 57 ir 88 kartą užkliūnu už kažkokio menkniekio ir plojuosi nosimi į grindis, pakylu ir vėl lekiu. Kai 100 kartą lėkdamas “garbės ratą” užkliūnu už mažmažio - pakylu ir pasižiūriu kas man maišėsi po kojomis. O gi ten mano mylimiausias katiliukas, tik jau nebetoks gražus, mat kažkas ant jo užlipo 5 kartus. Paimu jį, ranka nuvalau dulkėles, pabučiuoju ir pasikišęs po pažastimi trenkiu durimis.

Nuo šiol mane rasit štai čia

Rodyk draugams

Mano fronte nieko naujo

Kažkaip čia taip šiandien įdomiai… tūrėčiau pastebėti, įdomiai viskas sukasi, net negaliu suprasti kodėl būtent šitaip o ne taip ar anaip. Nu bet negirk blaivo ryte, nemušk girtą naktį (kaip šnek nekaikurie). Todėl vis dar užtaisytas ginklas užantyje, nervingas pusiau žvairas žvilgsnis pro pečius, gilus šnopavimas pro nosį. Niekada negali žinoti iš kurios vėjas papūs. O vat kai papūs, tada ir šaudysim.


Nu bet vistiek šiandien kažkaip taip įdomiai, turėčiau pastebėti, įdomiai viskas…


Prie to pačio ir pabloginsiu dar. O ką, tai anei pats nežinau, bet tikiuosi, kad viskas bus įdomiai čia šiandien, įdomiai… Tikiuos, kad niekas nenusivils ir viskas bus įdomiai, nu labai įdomiai čia šiandien…


šiaip tai nieko naujo mano fronte nenutiko, ginklai ir pabūklai tyli. Manau ir man jau reikėtų pritilti. Nu bet įdo… čia šiandien, įdo……..

Rodyk draugams

Motion picture which moved me

  Vis dar neiškrenta iš galvos tai,ką pamačiau viename filmuke. Man tai padarė gan didelį įspūdį ir iki šiol vis menu, ir menu filmo vaizdinius. Kažkas jame tokio kad mane sujudino. Pažiūrėkit, gal ir jumi patyks šytas dalykas.
P.S. ačiū avelei.

We have decided not to die | 2004 from Nick on Vimeo.

Saldžių sapnų, tiems kas naktinėja, labas rytas, tiems kas pabudo, geros dienos tiems kas dar nemiegojo ir nemiegos.
Geronimo…

Rodyk draugams

Ačiū liaudžiai, kad ji nepraranda Lietuviškos dvasios

 


Ir tikrai - ačiū liaudžiai, kad ji nepraranda Lietuviškos dvasios. Ačiū, ačiū. Kažkoks geradarys nepatingėjo ir sudėjo man ant visų įrašų “Nepatiko”. Kai kurį įrašą dar ir draugui prirodė. Jaučiuosi pagerbtas, kad pagaliau mane kažkas vertina.
Kol kas tiek, einu, prieš tai išgersiu šilto pieno, o tada eisiu

Rodyk draugams

Atsakymas į klausimą

O ne. Jis pamatė mane. Jis išsišiepė ir jau atlinguoja iki manęs. Tiesia ranką. “Sveikas” sako. “Labas” atsakau. “Kaip sekasi?” klausia jis. Vat būtent šito klausimo ir nemėgstu, į jį tik keli atsakymai:


1. Atsakai “blogai” ir pašnekovui pradedi pasakoti visas bėdas. Pvz.: nuo netinkamų nusipirktų batų ir jų bei batraiščių spalvų nesuderinamumo iki karo Gazos ruože ar badaujančių Afrikos vaikų.


2. Atsakai trumpai drūtai: “Gerai” ir šypsodamasis padarai labai ilgą pauze.


3. Atsakai, kad gerai gyveni ir pradedi pasakoti kaip nuostabiai gyveni. Pvz.: nuo nuostabių brangių žieminių batų iki pelningo nelegalaus ginklų prekybos verslo Izraelyje…


4. Atsakai, kad gyveni gerai ir pradedi pasakoti visas bėdas. Pvz.: nuo netinkamų nusipirktų batų ir jų bei batraiščių spalvų nesuderinamumo iki karo Gazos ruože ar badaujančių Afrikos vaikų.


Tik nepadarykite klaidos ir nesusakykite visų atsakymų iš karto.


Žurnalo pabAiga.

Rodyk draugams

Linksmasis Panabėriozavo automobilis

Gerai šaltukas pavarė. Kai pūstelėjo tai net ūžtelėjo. Dabar susigūžęs išeini į orą, o ten - šaltukas jau apkandžiojo nosytę ir žandukus. Kąstum atgal, bet kol tu įkąsi, tai jis bus seniai tave apkandžiojęs. Nukrypuoji iki mašinos, bandai atidaryti dureles, bet jos apkandžiotos tiek, kad be kojos įsispirimo ir kelių raumenų grupių panaudojimo jas net neatversi. Galų gale užsivedė variklis, po milijono kartų sukinėto raktelio. Tuo tarpu langus šerkšnas aptraukia dar labiau. Dantimis atsigrandęs, tanko žiūrimosios nišos matmenis atitinkanti, plyšį atbuline eiga gali pajudėti iš kiemo. Geros atminties dėka, kaip koks magas, išlaviruoji iš kiemo. Jėga įspraudi pirmą bėgį ir pradedi purpsėti į darbą. Šiuo atveju tavo mašina visą laiką važiuoja pagrindiniu keliu, visų kitų - šalutinis kelias. Šviesoforai ir stabdžiai egzistuoja tik bailiams. Mašinoje darosi šilta nuo tavo pagaminto ir išmesto co2. Pagaliau prišyla tiek, kad pradeda suktis ventiliatorius. Nuotaika kaskart gerėja. Porą staigių vos nepražiopsotų posūkių, išmestas inkaras bei parašiutas - ir tu jau darbo vietoje.


Gerai čia šaltukas pavarė…

Rodyk draugams

Šiandien aš

Būtent šiandien ir būtent aš:


Jau po kelinto arbatos puodelio gyvenu savaitgalio nuotaikomis. Atrodo atiduodi duoklę atlyginimui - atidirbi keturias dienas (keturias, kadangi tvarkaraštis toks, nors galėtų būti ir trys dienos, bet taip išėjo, kad keturios) ir tada jau gyveni savaitgalį. Nors savaitgalis tai tik dar viena duoklė. Duoklė namų buities švarinimui, gerinimui. Taip vat išeini atitarnavęs vienam ponui ir galvodamas, kad poilsiauji atiduodi duoklę kitam ponui. Ir kitaip būti negali. Tai natūralu taip ir turi būti. Todėl žmogus ir ieško slaptojo kambarėlio, kuriame nors valandą ar dvi žmogus atsiriboja nuo duoklės davimo privalumų, ima irrrr atsipalaiduoja. Kiekvienas skirtingai, kiekvienas savaip. Buriasi į aktyvistų būrelius, o susibūrę veikia veiką arbą veiklą. Taip ir aš “bėgu nuo realybės”, dvi dienas savaitėje pasiimu į ranką beisbolo lazdą, nusispjaunu tris kartus per kairįjį petį ir dingstu tamsoje. Tik vienas Dievas težino ką aš veikiu gūdžioje tamsumoje…

Rodyk draugams

Moralas šiai dienai

Intrigų peripetijose galima labai greitai susipainioti, jeigu neseki jų siužeto linijos arba jeigu galvoje ūžia vėjai ir dar jeigu tau jos nerūpi arba tu jų nepastebi. Kas kita yra jas regzti arba jomis gyventi. Tada žmogus atiduoda pats save. Nors, rodos, tu ir kariauji su vėjo malūnais, bet tie malūnai ne kas kita, o kaip tik pačio pastatyti. Žvelgiant iš šalies tai darosi pikta ir norisi apisvemti, ypač kai tai menku rankos piršteliu liečia tave arba aplinką kurioje tu gyveni. Gyvendamas žmogus daug kartų susiliečia su viena ar kita aplinka, kuri jo veiksmus įtakoja tolimesniam psichiniai socialiam gyvenimui. Vat tada ir išlenda visokie tris kartus pabarbenimai į stalą ir tris kartus nusispjovimai per petį. Gal tai ir veiksminga, gal tai nors kiek ir ramina, bet po vienos akimirkos ateina kita, o po kitos dar kita. Tad kas praeitą kartą padėjo - šį kartą pablogina padėtį ir iš giedros dienos pasidaro apsiniaukusi bei žaibuojanti audra, kurios gilumoje nesimato aneivieno saules spindulėlio. Vat ir regzk ir megzk intrigas jei tik tau nerūpi jokie prietarai ar žmogaus psichosocialiniė gerovė. Morallo paBAiga.

Rodyk draugams

Iš kur vėjas pučia

Kadangi turiu kelias minutėles laisvo laiko, prisiėdau pabloginti. Param pam pam. Galva tuščia, net girdžiu kaip stūgauja vėjas. Jei kabinete būtų praviras langas ir atviros durys, tai atsistojęs tarp lango ir durų išgirščiau aiškų “ūūūŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪ”. Nu bet, kadangi to nėra, tai retkarčiais girdžiu tik “ūūū”, “ūūū”. Pradžioje vis atsigręžinėdavau atgalios pasižiūrėti ar neatvažiuoja koks garinis garvežys.. jau galite įsivaizduoti, kaip, kaskart susipratęs, kad čia mano galvoje, o ne man už nugaros ūžauja garinis garvežys, nustembu ir apsidžiaugiu iki pilnos laimės. ŪūūūŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪ. Ū. ŪŪ. Tai va, kalbant apie vėjus, juos galima rūšiuoti į kryptinius: Šiaurės, Pietų, Vakarų, Rytų, Šaurės pietvakarių ir Šiaurės pietryčių. Taip pat juos dar galima rūšiuoti pagal puses: Dešiniojo galvos pusrutulio vėjas ir kairiojo pusrutulio vėjas, o taipogi kairės kišenės Pietšiaurys ir dešinės kišenės Šiaurpietys. Ūūūūū. Ū. ŪŪŪ. Ū. Kažkokia anomalija, kai įšsižioju tai ūžesys sustiprėja ir tada vėjas stūgauja nebe “Ūūū”, “Ūūū”, bet: “ŪūūŪŪŪŪūūūŪŪ”, “ŪūūŪŪŪŪūūūŪŪ”. Tai vat. ŪūūŪŪŪŪūūūŪŪ. Ūūū. Nors turiu dar laisvą minutę, bet jau rašau kad nebeturiu laisvos minutės ir todėl baigiu bloginti. Nebeturiu daugiau laisvos minutės, todėl baigiu bloginti. Palinkėsiu dar visiems geros dienos. Geros dienos visiems. Ir dar parašysiu “visiems iki”. Visiems iki.

Rodyk draugams